2011 m. vasario 16 d., trečiadienis

...9 įrašas...

-Gerai. Aš tau pasakysiu, kas aš esu per tas tavo vadinamas Lukas..
-Sakyk greičiau,-su ašaromis ir nusivylimu prašiau jo.
-Galiu pasakyti tik tiek, kad gailėsies , kad susipažinai su manimi..
-Sakyk po galais,-pradėjau šaukti.
-ėė ramiai tu. Gerai, aš esu ne joks Lukas ar panašiai. Mano tikrasis vardas yra Marius, daug kas vadindavo mane įvairiai. Vieni vadindavo žaibu, žinau kvaila. Bet dabar man tai nerūpi. O kodėl? Tik nesugalvok paklausti,žinok pasigailėsi,-piktai žvairavo į mane jis.
-Kodėl?
-Išdrįsai? Bravo. Todėl, kad aš visus darbelius kurie buvo paskirti man atlikdavau labai greitai ir svarbiausia kruopščiai. Toliau. Žinai ką? Kodėl merginos kurios bendravo su manimi nusižudydavo,arba jas kažkas NETYČIA partrenkdavo ar panašiai? Aš maniakas. Supranti?-degančiomis akimis pažiūrėjo į mane jis.- aš padarau taip,kad jos dingtų iš šio pasaulio. Esu ne vieną kartą sedėjąs kalėjime, bet pabėgdavau vis į kitą miestą ir manęs niekada neieškodavo toliau,kadangi labai sunkių nusikaltimų neatkasdavo. Taip pat esu išprievartavęs daug merginų ir jas po to nužudęs. Man patinka žudyti..-kažko nebaigė šis.
-Bet Lukai,tii tiksl tiksliau Mariau, kodėl tu toks tapai?!-verkdama klausiau jo.
-Nes man tai patinka,tu supranti? Neerzink manęs,mažute, nes įspėju, su manim nežais niekas.
-Nu pakalbėjot?-atėjo dar vienas.
-Taip,-aš atsakiau.
-Manau dar norėtum kaiką apie mane sužinoti,-pasakė Marius.
-Sakyk greičiau, aš nebegaliu daugiau..-visiškai sugniuždyta tariau.
-Aš esu narkotikų platintojas,-nusišypsojo šis.
-TU?!!!-vos nenualpusi ištariau.
-Aš. Ir ką? Nori tave jais pavaišinsiu?
-Ne,prašau.. Ne!-maldavau jo.

Jis man trenkė ir pasodino ant lovos. Kaip man skaudėjo. Atsimerkusi pamačiau kad jo draugai atnešė švirkštą ir maišelį su milteliais.. Tai narkotikai. OMG,OMG ką daryti,kaip pabėgti, kąą daryti. Bandžiau atsikelti,bet tas skausmas kuris nuo jo smarkaus smūgio. Ir dabar.. Auč, švirkštas jau suleistas, ir aš taippp.. Atsipalaidavau. Net praėjo tas skausmas.. Ir.. Marius jau ant žemės, nes spėjau šiaip ne taip papurtyt galvą ir spyriau jam. Iš visų jėgų kiek turėjau, bet mane dar laikė kiti vaikinai ir dabar dar stipriau. Ir štai viena vaza.. Ji netoli. Ir ji mano rankoje, už to gaidžio nugaros. Dabar sutelkiau visas jėgas ir trenkiau jam į nugarą ir ačiū dievui man pavyko! Jis mane paleido, nes jam trenkiau tiesiai į stuburą, o jo draugas mane paleido, juk draugas svarbenis. Aš atsikėliau, nors nuo narkotikų buvau kiek apsvaigus. Ir ėjau prie durų bandžiau pabėgti, bet.
-Kur eini,kale*?-nelabai gražiai išsireiškė Marius.
-Išleisk mane,maldauju tavęs!!!-netękusi jėgų parkritau prie durų. Narkotikai mane paveikė.
-Aš tave išleisiu? Atsistok.
Aš atsistojau nors man tai buvo be galo sunku, bet per kelias sekundes kaip per stebuklą atgavau jėgas, bet apsimetinėjau neturinčia jų. Tuomet atsistojau ir stovėjau kaip statula.
-Pasigailėsiu ir dabar tavęs nežudysiu. Man patinka tave kankinti. Turi dešimt sekundžių tarp šių raktų susirasti tą su kuriuo atsirakins durys ir išnešti iš čia savo snukį.
-Duok raktus,greičiau!!-pradėjau šaukti,apsipilusi ašaromis.

Jis man davė raktus, tačiau kas mane nustebino. Čia buvo tik du raktai. Jis pasikvietė savo sveikus draugus, o tą kurį sužeidžiau sutvarkė, tai yra užtvarstė. Jis buvo toks įniršęs.. Aš bandžiau atsirakinti duris, bet kas per nesąmonė?!! Nei vienas raktas iš jų netiko.. Dabar aš puoliau bėgti į virtuvę ir ant stalo radau pasitoletą, o vaikinai stovėjo prieš mane. Atrodė išsigandę nes pistoletą nukreipiau į Mariaus pusę. Vienas du ir .. Ką??? Jis tuščias!!! Man iš nugaros atsistojo vienas aukštas vaikinas ir jis mane per grindis nutempė į tą kambarį kur viskas ir prasidėjo.. Kur po galais aš įkliuvau?!
Ant stalo buvo pilna pakuočių narkotikų. Vienas atsinešė mano rankinę išėmė visus telefonus pinigus,matyt, kad negalėčiau niekam paskambinti.

Ir į kambarį atėjo tas kurį sužeidžiau, Marius arba kitaip Lukas. Jie buvo su pirštinėmis, kaip gydytojo. Keli švirkštai.. Ir jie prie manęs artėja..


*(atsiprašau už žodį kuris yra necenzūrinis, tačiau jo išvengti
 nelabai galėjau, nes kitaip vaizdingai nesigautų sakinys, be to šiandien
turėčiau parašyti tęsinį- 10 įrašą,kuris bus tikrai ilgas ir išsamus.

11 komentarų:

Viktorija (snp4you.blogspot.com) rašė...

žiauru....

Anonimiškas rašė...

Oho.... Kažkaip nesitikėjau, kad tokia linkme pasisuks visa istoriją. O ji paspruks?

Anonimiškas rašė...

Viktorija- . :)
Evv- na pamatysi. Šiandien gi įrašą parašysiu. : D

Kraujo sparnai;*]-zuiQis♥ rašė...

Nu ne...žiauri tu Monika;D

Anonimiškas rašė...

Pati tu žiauri. Labai jau čia įdomu, kai- susipažino,pasibučiavo įsimylėjo ir vsio. : DDD

cyplionok rašė...

Cia jau neuznesa i Meksikietiskus serialus..:DD

Anonimiškas rašė...

:DDDD
Per daug prisižiūrėjau :DDd

Anonimiškas rašė...

"Aš maniakas. Supranti?" kažkodėl pradėjau juoktis ; DDD Juokingai skamba : D
Bet šiaip, tai labai faina : >>

Anonimiškas rašė...

:D Nu jo kvailai skamba, bet.
Ačiū :)

Irma rašė...

ŽŽŽŽŽŽŽiauriaii įįdomu :D

Anonimiškas rašė...

Ačiū :)