2 įrašas

-Gal pavėžėti namo?-priėjęs tarė Lukas.

-Gal...

- O jei be gal?-vis kišasi Lukas.

-Gerai.

Tad įsėjau į jo mašiną kuri buvo iš ties elegantiška ir tikrai, man ji atrodė labai graži..Su tokia visai nieko buvo ir važiuoti. Tik vis dar nesuprantu, kodėl sutikau, kad jis mane parvežtų? Juk nei jo normaliai nepažįstu nei aplamai žinau kas jis per vienas.. Gal jis koks maniakas,pedofilas?! Ai. Nusišneku visiškai.

-Ieva?-nutraukęs mano apmąstymus ištarė šis.

-Taip?

-Kur tu gyveni?-paklausė tokio klausimo kurio reikėjo paklausti jau seniai.

-Tai mes jau netoli mano namų.. Tiesiog važiuok iki tos sankryžos ir pasuk į kairę.. Ten pamatysi, tiksliau aš tau parodysiu namą..

- Gerai.

Ir vėl tarp mūsų vyravo tyla.. Juk reikia ją nutraukti! Bet ką jam, gražuoliukui pasakyti.. Nesuprantu, negi jis man pradėjo patikti vien tik iš savo išvaizdos? Nee.. Tai neįmanoma,o gal?
Tad nieko nelaukdama sustabdžiau tylą, visai nepastebėjusi, kad jis jau mane parvežė namo.

-Čia?-pasidomėjo.

-Taip,ačiū.-padėkojau, - iki.

-Palauk,-paėmęs už rankos sulaikė jis mane.

“OMG“ pirma mintis galvoje. Apie ją jis tikriausiai norės pasikalbėti?!

-Kas yra?-lyg nieko nenujausdama paklausiau.

-Papasakok apie save.. Prašau..

-Hm,-nutylau, nes buvau sužavėta, kad jam tai įdomu,- Na aš Ieva tu jau tai žinai,-nusišypsojau ir padariau trumpą pauzę, bet tęsiau toliau,- man 15 metų.. Šiaip gyvenu su mama ir tėčiu, nors jie yra išsiskyrę, bet mūsų namas lyg “viešbutis“ tad gyvename visi kartu.. Esu vienturtė.. Nežinau tiesą sakant ką daugiau apie save papasakot.

-Na pradžiai užteks tiek,- įtartinai pasakė šis.

Nieko netariau, tik nusišypsojau.

-Tad,viskas? Galiu eiti?

-Žinoma, tavęs niekas nelaiko. Iki..

-Čiau.

Išlipau iš juodos,žvilgančios mašinos ir lyg ir puikiai jaučiausi, nes nenutuokiau, kas bus namuose, ką apie tai pasakys mama.. Juk ji per langą matė viską.

-Labas,mama,-pasisveikinau ir pradėjau skubėti į kambarį ruošti namų darbų.

-Ieva, kas tas vaikinas?-lyg ir piktokai tarė ši.

-Mama, nepagalvok nieko blogo.. Jis tik klasiokas.

-Kodėl tuomet jis tave parvežė?

-Jis pasisiūlė ir aš nemanau, kad būtų gražu atsisakyti,-bandžiau išsisukti.

-Klausyk,aš tau ne aiškiai pasakiau, kad su prasčiokais nebendrautum?

- MAMA, jis ne prasčiokas.

-DAR KAS NORS NEAIŠKU?-mama pradėjo kalbėti vis pikčiau ir pikčiau.

-Gerai,viskas aišku..-eilinį kartą privalėjau jai nusileisti.

Užlipau į kambarį paruošiau pamokas.. Lyg ir viskas.. TIK. VELNIAS, pamiršau jam parašyti..

Pradžia..?

Pirma diena naujoje mokykloje - man visada nesiseka, bet šiandien tikrai bus išimtis. Į kitą miestą kraustausi ne pirmą kartą, tad esu pripratusi, tačiau nauja klasė.. Nauji bendraklasiai.. Kaip jie mane priims?
Nelaukusi nieko lyg pakylėta keliauju link naujosios savo klasės- “9b“.
Iš šono stovėdama pastebėjau, kad į mane visi išsprogdinę akis spokso nepažįstamieji nauji klasiokai.
Na ką, STOP. Reikia būti drąsiai ir sugebėti eiti susipažinti.
-Sveiki,-išraudusi tik tiek išlemenau.- aš, Naujoji jūsų klasiokė- Ieva..
Prasidėjo apkalbos ir eilinė kartą susimąsčiau ką kvailo vėl pasakiau.. Lyg ir nieko.
-Sveika,-tarė viena,-sveika atvykusi į patrakėlių klasę!-nusišypsojusi tarė ši.

-Hm. Iš tiesų keista..-sukuždėjau.

-Kas?-tarė gražuoliukas turintis rudus plaukus,pilkas akis.. Nors truputį užneša į “Justin'ą Bieber'į“.

-Na, aš jau ne pirmą kartą persikeliu į kitą miestą, tad keista, nes ši klasė man atrodo kitokia,-lyg nesveika pasakiau.

-OMG,-pasakė iš pirmo žvilgsnio atrodanti visai ne miela mergina.

-Ai,geriau patylėsiu..-nutylėjau mintis.

Visi į mane kaip į cirko klaunę sužiūro- ką aš vėl po galais pasakiau kvailo? Visas tas jaudulys.. Ai. Visgi užsičiaupsiu ir ramiai palauksiu pamokos.. Bus daug geriau.

_________________________________________________

-Tai,ko tyli?-juokadamasis pasakė tas pats gražuoliukas.

-Neturiu ką pasakyti,-miela šypsenėle nusišypsojau.

-Aišku.. Tai kuo tu sakei vardu?-nenustodamas klausinėti tarė.

-Ieva, be to, koks tavo? Būtų įdomu sužinoti,-neišlaikiusi šypsenos nusišypsojau.

-Malonu, aš Lukas,-nusišypsojo jis.

-Ahh,-nesugebėjusi ištarti daugiau nieko išleidau tik tokį garsą..

-Kas yra? Tau negera?-juokėsi Lukas.

-Ne nieko,nesijaudink.

Tarp mūsų kalba baigėsi, nes skambutis nutraukė viską. Mane užgožė viskas kas įvyko šiandien,galbūt aš jam nepatikau savo bendravimo, nes juk tas nerimas.. Viskas išmušė iš vėžių.. Ai. Ne metas dabar galvoti apie tai.

Sedėjimas 45 minutes fizikos pamokoje kuri yra dar ir pirma nėra malonu, ypač kai visi žiūri į tave kaip į paskutinę kvailę.. Nors esu tik naujokė, džiaugiuosi, kad su keliais žmonėmis pabendravau. Taigi prasedėjau ir ačiū visiems, kad niekas neklausinėja apie mano gyvenimą.. 

Ir kaip tyčia,-

-Iš kur tu atvažiavai?-pasidomėjo mergina, kurios vardą prisiminiau- Agnė.

-Iš Klaipėdos į  Vilnių..

-Puikus maršrutas!-nusijuokė.

-Taip,tikrai ne blogas..-suskėliau kažką iš lempos.

-Ej, klausyk. Ši palaidinė tikra?

-Taip, o kas yra? Ir ką turėjai galvoje “Ši palaidinė tikra“?
- Ta prasme, ji tikrai iš “Chanel“?
-Tai ne..

-Vau,-netekusi žado tarė Agnė.- Tai kaip suprantu, tu pasiturinti?

-Na, nežinau.. Manau.. Na tikriausiai,-tempdama lūpa kalbėjau su ja.

-Aišku.. 

Nieko neištariau tik nutempiau pasišaipančią šypsenėlę..

-Žinai, mūsų klasė draugiška,-visiškai ne į temą sustūmė ji.

-Matosi,-nusišypsojau.

-Gal apsikeiskime numeriais? Būtų įdomu pabendrauti,-bandė įtikti Agnė.

-Gerai. Aš tau parašysiu ant lapelio,sutarta?
-Ok.

__________________________________________
Taigi ir vėl sėdžiu pamokose.. Tris pertraukos prieš paskutinę pamoką buvo tikrai nuobodžios, kadangi visi buvo išsiskirstę ir niekas net vienu žingsniu arčiau manęs nepriartino. Ir per pamoką sedėjau viena.. O pamoka - matematika manau pati nuobodžiausia.. Iš tiesų pasiilgau senosios mokyklos, ten aš su draugėmis ir draugais per pamokas nervindavom mokytojus, bet jie būdavo lyg ir bejėgiai.. O čia kaip matau kita tvarka.

Pamokos baigtos diena nuobodi, bet buvo ir gerų dalykų..

-Gal pavežėti namo?-priėjęs tarė Lukas.

-Gal...