-AŠ NEMELUOJU!-pradėjau piktai šaukti.
-Tada,kas ten per maišeliai tavo kišenėse?
-Ten,ten.. Čia ne mano!!-pradėjau teisintis ir pati negalėjau suvokti iš kur pas mane narkotikai.
-Tokias nesąmones galėsi pasakoti policijoje,sėsk į mašiną,-paliepė man pareigūnas kuris mane šiaip ne taip nuvarė sėstis į mašiną kurios aš niekada nemėgau.
-Bet kodėl jūs suėmėte tik mane,kodėl juos palikot ramybėj?-beviltiškai sakiau,kad tik sakyti.
-Sekis diržą,-visiškai ne į temą pasakė pareigūnas.
-Gerai gerai..
Daugiau nieko nesakiau ir leidau pati sau tylėti ir nesinervinti, nes aš juk vistiek žinau,kad tie narkotikai ne mano ir vistiek kažkada yla išlys iš maišo. Tik nežinau kada tai bus.. Važiuodama policijos mašina prisiminiau mamą- ji tikrai nervinasi kur aš esu,kodėl neatsiliepiu,nieko jai neparašau.. Gal bent policijoje leis jai paskambinti,nors žinau,kad iš ten aš tikrai greitai neišeisiu. Važiuojant šia siaubingo garso skleidėja pro stiklus mačiau medžius ir tamsą.. Juk naktis ką ir bepamatysi. Jeigu aš nebūčiau pasidavusi tai bevertei meilei su Luku,tiksliau Marijumi. Viskas būtų daug geriau.. Dabar gulėčiau šiltoje lovoje,arba būčiau klube su draugėmis, bet tik ne tokioje vietoje ir ne tokioje situacijoje. Iš tiesų aš žinau,tikiu savyje,kad viskas bus gerai.. Bet man reikia žmogaus,kuris būtų su juo susidūręs, bet. Argi dabar kažką rasiu?
-Lipk,-sugriebęs mane iš mašinos ištraukė policininkas.
-Man skauda,-lyg pilka pelytė pasakiau.
-O man nesvarbu. Eime.
Nieko nepasakiau ir ėjau surakinta,toks jausmas lyg būčiau nužudžiusi žmogų ko tikrai negalėčiau padaryti. Kai tik įėjau į vidų, į tą prakeiktą pastatą iš karto pajutau negerumą viduje.. Tik prie ten kur turėjo mane apklausinėti sukiojosi įdomi,keista,įtartina mergina. Gal ji ir vėl kokia Luko pasiųsta pažiūrėti,kaip čia man "Sekasi"? Matyt. Bet kodėl aš vien galvoju apie tą asilą?
-Atsiprašau?-pasakė paslaptingoji,-čia Ieva?
-Taip,aš,-pagalvojau,negi čia tikrai jo pasiuntinė kokia nors?
-Tau Lukas tiksliau Marijus irgi pridirbo?
-Kaip tai irgi?-nustebau.
-Aš čia sėdžiu dėl narkotikų platinimo.. Jis mane pakišo..
-Oo,-likau apšalusi,- tai jeigu tu čia sėdi tai sėdėsiu ir aš?
-Manau taip..
-Ne ne.. Negali būti. Bent pasakyk kuo tu vardu.
-Ugnė.
-Ačiū. Ačiū tau,Ugne. Ačiū,kad pasakei,kad mane gali pasodinti. Aš ką nors sugalvosiu.
-Gerai. Sėkmės tau, be to manau,mes būsime viename "kambariuke".
-Tai šaunu.. Susipažinsim ir bent kas nors man apie tą veidmainį pasakys daugiau.
-Taip.. Ir tas bent kas nors būsiu AŠ. Apie jį sužinosi viską,-užtikrinai pasakė Ugnė.
-Ačiū.
-Ieva, tave nori apklausinėti,-sušuko kažkas iš maždaug kokio metro.
-Gerai. Ateinu..
Sėdėjau vėsiame kambaryje,ant kietos kėdės ir visa drebėjau, nes bijojau.. Pradėjo klausinėti. Aš tylėjau ir pajutau,kad prie mano kaklo pridėjo kažkokį prietaisą. Kaip supratau tai melo detektorius.
-Ieva, tu buvau pažįstama su Luku?
-Taip.
Ieva,viskas gerai,raminau save. Jis neišleido jokio garso,reiškia aš nemeluoju.
-Ilgai buvai su juo pažįstama?
Ne.
Ieva,viskas gerai,raminau save. Jis neišleido jokio garso,reiškia aš nemeluoju.
-Kokie santykiai jus siejo?
-Tik draugystė, buvom pora.
Ieva,viskas gerai,raminau save. Jis neišleido jokio garso,reiškia aš nemeluoju.
-Vartoji narkotikus?
-Ne.
Jis išleido tą garsą. Reiškia aš sumelavau. Bet aš nemelavau. Tiesiog man juos suleido, tad argi tai skaitosi kaip melas?
-Platini narkotikus?
-Ne.
Jis ir vėl išleido garsą. Nesuprantu kodėl. Negi todėl,kad pas mane rado narkotikų kuriuos pakišo skaito kaip platinimą?
-Ar matei Luką vartojant narkotikus?
-Taip.
Jis ir vėl išleido garsą. Kodėl aš pamelavau? Nesuprantu,kas man darosi. Mane veikia narkotikai.
-Kur susipažinai su Luku?
-Mokykloje,vos ten atvykus. Susižavėjimas vienas kitu.
Ieva,viskas gerai,raminau save. Jis neišleido jokio garso,reiškia aš nemeluoju.
-Šiam kartui užteks. Gali eiti.
Nuo manęs atjungė visus prietaisus. Ir dar pridūrė:
-Bet eiti ne namo, o į jaunimo vadinamą "Cypę". Tave ten nuves Viktorija kuri kaip matai stovi prie durų. Rytoj būsi dar kartą perklausta, bet svarbesniais klausimais, be to tavo kraujas bus ištirtas.
-O galiu paskambinti mamai?
-Turi minutę.
-Gerai gerai..
Daugiau nieko nesakiau ir leidau pati sau tylėti ir nesinervinti, nes aš juk vistiek žinau,kad tie narkotikai ne mano ir vistiek kažkada yla išlys iš maišo. Tik nežinau kada tai bus.. Važiuodama policijos mašina prisiminiau mamą- ji tikrai nervinasi kur aš esu,kodėl neatsiliepiu,nieko jai neparašau.. Gal bent policijoje leis jai paskambinti,nors žinau,kad iš ten aš tikrai greitai neišeisiu. Važiuojant šia siaubingo garso skleidėja pro stiklus mačiau medžius ir tamsą.. Juk naktis ką ir bepamatysi. Jeigu aš nebūčiau pasidavusi tai bevertei meilei su Luku,tiksliau Marijumi. Viskas būtų daug geriau.. Dabar gulėčiau šiltoje lovoje,arba būčiau klube su draugėmis, bet tik ne tokioje vietoje ir ne tokioje situacijoje. Iš tiesų aš žinau,tikiu savyje,kad viskas bus gerai.. Bet man reikia žmogaus,kuris būtų su juo susidūręs, bet. Argi dabar kažką rasiu?
-Lipk,-sugriebęs mane iš mašinos ištraukė policininkas.
-Man skauda,-lyg pilka pelytė pasakiau.
-O man nesvarbu. Eime.
Nieko nepasakiau ir ėjau surakinta,toks jausmas lyg būčiau nužudžiusi žmogų ko tikrai negalėčiau padaryti. Kai tik įėjau į vidų, į tą prakeiktą pastatą iš karto pajutau negerumą viduje.. Tik prie ten kur turėjo mane apklausinėti sukiojosi įdomi,keista,įtartina mergina. Gal ji ir vėl kokia Luko pasiųsta pažiūrėti,kaip čia man "Sekasi"? Matyt. Bet kodėl aš vien galvoju apie tą asilą?
-Atsiprašau?-pasakė paslaptingoji,-čia Ieva?
-Taip,aš,-pagalvojau,negi čia tikrai jo pasiuntinė kokia nors?
-Tau Lukas tiksliau Marijus irgi pridirbo?
-Kaip tai irgi?-nustebau.
-Aš čia sėdžiu dėl narkotikų platinimo.. Jis mane pakišo..
-Oo,-likau apšalusi,- tai jeigu tu čia sėdi tai sėdėsiu ir aš?
-Manau taip..
-Ne ne.. Negali būti. Bent pasakyk kuo tu vardu.
-Ugnė.
-Ačiū. Ačiū tau,Ugne. Ačiū,kad pasakei,kad mane gali pasodinti. Aš ką nors sugalvosiu.
-Gerai. Sėkmės tau, be to manau,mes būsime viename "kambariuke".
-Tai šaunu.. Susipažinsim ir bent kas nors man apie tą veidmainį pasakys daugiau.
-Taip.. Ir tas bent kas nors būsiu AŠ. Apie jį sužinosi viską,-užtikrinai pasakė Ugnė.
-Ačiū.
-Ieva, tave nori apklausinėti,-sušuko kažkas iš maždaug kokio metro.
-Gerai. Ateinu..
Sėdėjau vėsiame kambaryje,ant kietos kėdės ir visa drebėjau, nes bijojau.. Pradėjo klausinėti. Aš tylėjau ir pajutau,kad prie mano kaklo pridėjo kažkokį prietaisą. Kaip supratau tai melo detektorius.
-Ieva, tu buvau pažįstama su Luku?
-Taip.
Ieva,viskas gerai,raminau save. Jis neišleido jokio garso,reiškia aš nemeluoju.
-Ilgai buvai su juo pažįstama?
Ne.
Ieva,viskas gerai,raminau save. Jis neišleido jokio garso,reiškia aš nemeluoju.
-Kokie santykiai jus siejo?
-Tik draugystė, buvom pora.
Ieva,viskas gerai,raminau save. Jis neišleido jokio garso,reiškia aš nemeluoju.
-Vartoji narkotikus?
-Ne.
Jis išleido tą garsą. Reiškia aš sumelavau. Bet aš nemelavau. Tiesiog man juos suleido, tad argi tai skaitosi kaip melas?
-Platini narkotikus?
-Ne.
Jis ir vėl išleido garsą. Nesuprantu kodėl. Negi todėl,kad pas mane rado narkotikų kuriuos pakišo skaito kaip platinimą?
-Ar matei Luką vartojant narkotikus?
-Taip.
Jis ir vėl išleido garsą. Kodėl aš pamelavau? Nesuprantu,kas man darosi. Mane veikia narkotikai.
-Kur susipažinai su Luku?
-Mokykloje,vos ten atvykus. Susižavėjimas vienas kitu.
Ieva,viskas gerai,raminau save. Jis neišleido jokio garso,reiškia aš nemeluoju.
-Šiam kartui užteks. Gali eiti.
Nuo manęs atjungė visus prietaisus. Ir dar pridūrė:
-Bet eiti ne namo, o į jaunimo vadinamą "Cypę". Tave ten nuves Viktorija kuri kaip matai stovi prie durų. Rytoj būsi dar kartą perklausta, bet svarbesniais klausimais, be to tavo kraujas bus ištirtas.
-O galiu paskambinti mamai?
-Turi minutę.
