11 įrašas
Pirmiausia IŠ KARTO sakau,kad įrašas gali būti neįdomus,jus jo norėjot- prašom. Minčių šiuo metu neturiu. Privertėt rašyt,parašysiu,bet vėliau nesiskųskit kad nepatiks.
__________________________________________________________________________________
01.25
Jie dar žiūri televizorių, o aš vos ne snaudžiu. Manau metas veikti, nes jie taip pat žiūriu, bet jau kaip sakant sugedęs šviesoforas. Tad dabar susiradau bet kurio striukę,tyliai persidėjau batus į kažkokias moteriškas šlepetes, atsidariau duris ir aš jau esu link dar vienų durų, kurias atsidarius- aš laisvėje. Ir aš lauke, aš laisva. Ir štai jos atidarytos- ir aš pradėjau bėgti. Ir man už nugaros-tie patys ,bet dabar ginkluoti. Jie mane vejasi.
Tai tik gaudynių PRADŽIA.
Aš puoliau bėgti bet kur,nesvarbu ar į vieną ar į kitą pusę svarbiausias man buvo vienas dalykas- nuo jų pabėgti. Ir prieš bėgant aš žinojau,kad toli nuo jų tikrai nepabėgsiu,nes pirmiausia jie už mane šimtą kartų greitesni ir svarbiausia aš viena,o jų penki. Tad aš velnišku greičiu bėgau,tiesą sakant niekada taip nebėgau ir dabar pati savimi stebėjausi. Pasirodo tie sportbačiai kurie yra Mariaus gan patogūs.. Aišku kaip sakoma bėgi greitai tada,kai kylapavojus.. Pastebėjau kad jie kiek sustojo. Pagalvojau- gal jau viskas? Gal jie mane paleis,bet atsitiko tai ko aš tikrai net nenorėjau ir svarbiausia tai,apie ką net nebūčiau pagalvojusi.
Netoliese važiavo policija. Štai kodėl jie sustojo,jie išsigando policijos! Ir po galais,kaip aš ten būdama nesugalvojau paskambinti tai nelemtai policijai,ji man būtų tikrai padėjusi ir dabar nereiktų varginti pačios savęs ir bėgti ilgo kelio.. Bet ne,čia kažkas vyksta keisto. Policija sustojo prie jų ir aš pastebėjau kad jie kalbėjosi. Gal tas policininkas yra jų draugas? O gal kažko klausia? Galų gale gal jie meluoja ir daro mane dėl visko kalta? Stovėjau susigūžusi,bijojau nusisukti,imti ir bėgti,nes tada atrodyčiau dar įtartinesnė. O to aš tikrai nenoriu. Man net baisu prisiminti tai kas įvyko.. Po galais. Policijos mašina važiuoja link manęs.. Aš pradėjau eiti ir pagreitinau žingsnį,bet galiausiai pagalvojau,- blogiau negu dabar tikrai nebus,tai jau ir taip aišku. Mano širdis po truputi pradėjo daužytis,atrodo,kad ims ir iš tos didžiulės baimės iššoks.. Taigi išgirdau kaip man už nugaros stabdžius spaudė mašina. Tai policijos mašina...
-Panele,kur tokiu metu vaikštote su tokiais drabužiai?-kiek įtartinai paklausė priekyje sėdintis vaikinas.
-O su kokiais man eiti kai kiti šlapi ir pabėgau iš maniako namų?
-Kas tas maniakas?-nustebęs paklausė.
-Tas su kuriuo kalbėjotės sustoję,tas Marius ar ten Lukas... Velnis žino kas.
-Ai tas. Jis man sakė,kad tu platini narkotikus..
-AŠ? Jis čia juos platina ir man suleido nemažą dozę.
-Tikrai? Jei taip būtų tu dabar nepastovėtum ant kojų,tad geriau nemeluok,-ramiai pasakė.
-Aš nemeluoju! Jis jums meluoja.
-Nemeluok,nes mes įrodysim,kad tu platini narkotikus.
-AŠ NEMELUOJu!-pradėjau piktai šaukti.
-Tada,kas ten per maišeliai tavo kišenėse?
-Ten,ten..
(sorry kad trumpas įrašas. Turiu eiti nuo kompiuterio..)
