7 įrašas

-Dabar tau galas.

-Kąą??-nesupratęs nieko pradėjo šaukti jis.

Už jo nugaros buvo didelė pusnis, kurioje dar daugiau sniego.. Aš įsibėgėjau irr... Jis jau guli pusnyje, o aš guliu ant jo.. Mes tiek juokėmės..  Ir tas saldus bučinys..
-Ieva, man metas,-abėjingai tarė Lukas.

-Kur eisi,važiuosi,skrisi?-jo glėbyje viliojančiu balsu kalbėjau.

- Šiandien žadėjau mamai, kad sesę pas gydytojus nuvešiu..-paslaptingai ištarė jis.

-Lukai,tu man neminėjai, kad turi seserį. Gal dar ko nors man nesakei?-šiek tiek su kibirkštėle pykčio tariau.

-Papasakosiu kitą kartą,iki.-pabėgo jis.

-Iki..

Vien dėl to, kad jis man daug apie save nepapasakojo,dingo nuotaika kuri prieš kelias minutes buvo iš tiesų puiki. Na, bet yra kaip yra manau, kad pats metas namo,kol negrįžo mama ir tikiuosi jei jau grįžo, neužtiko manęs pusnyje su Luku.. Kitaip man šakės.

-Ieva,palauk,-įėjusi į namus ir prieš lipdama į viršų išgirdau balsą.

Tuomet nusileidau žemyn, ir aišku, kad tai kaip ir visada manęs laukė mama su tikrai šimtu procentu pilna pamokslų galva. O aš jų taip nepakenčiu ypač kai juos sako mama..

-Ko?-piktai atrėžiau.

- Kas tas vaikinas?

-Koks vaikinas?-apsimečiau kvaile.

-Tas su kuriuo bučiavaisi pusnyje. Negi ten vėl tas valkata?

-Taip tai Lukas, bet tau mama dar kartą kartoju, jis ne VALKATA.

-Ką ne valkata. Aš išsiaiškinau iš kokios jis giminės, kad jie nėra turtingi.

-Mama,baik. Mane tu jau užknisi. Tu viską lygini su pinigais, o man pinigai mažiausiai rūpi,-įniršusi pradėjau kelti balsą.

-Nekelk balso IEVA!-supykusi šnypštė ši.

-Aj,-piktai tariau ir išėjau iš virtuvės.

-Ieva!

Į jos pasakymą Ievą atsakiau labai lengvai- viršuje piktai iš visos jėgos užtrenkiau duris. Aš nebegaliu gyventi čia.. Nebegaliu. Man jau atsibodo kiekvieną dieną rietis su ja dėl to, kad aš myliu Luką.. 

Staiga prie durų priėjo mama:

-Atidaryk duris reikia pasikalbėti.

Nieko neatsakiau, nes tuo metu skaičiau sms žinutę nuo Luko.. Tiesa jis parašė, kad šiandien vakarėlis į kurį jis mane kvietė eiti kartu..Bett.. Aš manau, kad šiandien niekaip nepaspruksiu iš namų.. Nebent..

Atidariau duris.

-Mama, aš šiandien išeisiu vakare.

-Kur? Ar aš tau leidau?

-O man nesvarbi tavo nuomonė,-šaltame veide ištariau šiuos žodžius.

-Ką pasakei? Viskas, tau namų areštas.

-Gerai,-ramiu balsu atsakiau.

Mama išėjo. Pfu, dabar kaip beliks pabėgt tai tik vienas galvosūkis. Dabar man iš namų reiks pabėgti maždaug.. Po dviejų valandų, nes devynioliktą valandą, jau turiu būtų kažkur apie pusę kilometro nuo namų,kad mama nesusigaudytų. Bet ką čia dabar sugalvojus.. 

Mano žvligsnis nukrypo į langą. Hm. Žinau! Nusileisiu į pirmo aukšto kambariuką kur sukrauti seni daiktai, tuomet išlipsiu pro langą.. Ir tyliai pabėgsiu. Taip taip taip!

Taigi per pusvalandį susiradau smėlio spalvos suknelę, kuri nebuvo labai ilga ir išsipūtus. Kukli bet graži,tuomet rankose- delninukė kurios spalva juoda, tiesa pamiršau paminėti, kad suknelė turėjo juodą diržą, tad priderinti pavyko. Visą šitą pirkau išleistuvėms. Ir galų gale-juodi bateliai kurie manau taip pat puikiai tiko. Tokie “buki“ kokius ir mėgstu.. Na ir ką metas lipti į pirmą aukštą..

Tyliai nusileidau, tik netyčia kaip žioplė susipainiojau, nes truputį kažkodėl sukosi galva. Nuėjau į tą kambarėlį. OMG. Nepasisekė..

Laukite tęsinio.