...10 įrašas...

įspėjimas-

(įrašas nėra labai baisus, tad nuraminsiu. Taip pat šis įrašas bus LABAI svarbus visoje istorijoje. Tad įdėmiai viską skaitykite.)
Be to žinau,kad moku palikti intrigą.. :)

Gero skaitymo,

su meile- kūrėja Monika.

_______________________________________________________________________________

Ir į kambarį atėjo tas kurį sužeidžiau, Marius arba kitaip Lukas. Jie buvo su pirštinėmis, kaip gydytojo. Keli švirkštai.. Ir jie prie manęs artėja.. Pamačiau kaip jis man ištempė ranką ir aš pajutau lengvą skausmą kai man įdūrė vėl į tą pačią.. Skausmas buvo toks mažas lyg man būtų įgėlęs uodas.. Ir štai. Mano kūnas ir vėl atsilaisvino, bet man viduje taip negera.Per daug narkotikų dozės. Man taip negera, atrodo, kad aš viduje tiesiog degu.
Esu užsimerkusi ir kuo puikiausiai girdžiu vaikinų juoką kuris mane tiesiog žudė.. Kiek aš laiko čia esu? Man tai atrodo lyg amžinybė.. Aš gulėjau, iš pašalies atrodžiau kaip leisgyvė.. Girdėjau, kaip kambaryje jie dar daugiau juokiasi ir lyg į kažkokį kibirą kažką pila.. Jaučiu, kad prie manęs kažkas artėja. Šalta!! Šalta! Marius ant manęs užpylė visą kibirą ledinio vandens ir aš atrodžiau taip...Tokia šlapia.

- Ė tu,keltis,-suspaudęs mano ranką liepė Marius.

-Ką? Ko tu man davei,-apsvaigusi klausinėjau jo,

-Kelkis ir eik persirenkt,-numetė ant manęs savo marškinius,-ir greičiau,-užrėkė šis.

-Gerai jau,gerai..-nenorėjau daugiau jam prisidirbti.

Nuėjau į vonią kurioje buvo primėtyta tiek drabužių.. Visokiausių. Bet visgi nusiėmiau savo drabužius,juos numečiau, kadangi jie buvo šlapi. Užsidėjau tuos kvailus marškinius kuriuos man davė Marius. Negana to jie ir tai buvo purvini ir tai man sukėlė pasišlykštėjimą juo. Aš persirengiau, bet buvau be kelnių,kadangi jis man jų nedavė, tačiau tarp vonios kambaryje esančių drabužių kurie buvo švarūs ir išplauti atradau kelnes,kurias užsidėjau. Atročiau ant tiek kvailai, bet man buvo šalta, visa drebėjau.Ir dabar vis pagalvoju,kodėl jis mane dar laiko? Kam aš jam reikalinga..Tad persirengiau ir išėjau iš virtuvės, bet mano akis užkliudė ant skalbimo mašinos gulintys raktai. Kažin nuo kokių durų ir nuo ko jie? Tikiuosi man dabar pavyks kaip nors pabėgti.Bet nemanau, juk jie visi mane stebi, bet aš žinau,kad..

-Ieva lįsk greičiau iš vonios!-be galo piktai pasakė Marius.

-Neišeisiu iš čia!-išdrįsau atsikirsti.

-Pasakiau išeini, nes tau bus tik blogiau,-ramiai ištarė Marius.

Pasidaviau jam ir išėjau iš vonios. Dabar tas narkotikų poveikis kiek praėjo, tad ramiai be žodžių ir labai tyliai nuėjau iki kažkokio kambarėlio kuris matyt visų pamirštas. Tiesa pamiršau pasakyti,kad tuos raktus kuriuos radau ant skalbimo mašinos pasiėmiau su savimi,gal man jų prireiks. Prie to pamiršto kambario durų sedėjau ištisą valandą ir pastebėjau, kad manęs niekas nepasigędo. Gal bandyt sprukti? Bet ne.. Nepavyks. Reikia kaip nors nueiti į tualetą, ten mačiau,kad yra mano rankinė, gal man pavyks ją pasiimti ir joje susirasti telefoną. Dieve,kokia aš kvailė,kaip nesusiprotėjau,kad jau pirmai reikėjo savo rankinę išversti.. Paskambinčiau policijai ir Mariui bei jo draugams būtų galas,o aš ramiai parvažiuočiau namo.. Bet taip būna tik pasakose, šį kartą aš tikrai kažkur įkliuvau. Ir tikrai ne į gerų žmonių rankas.

-Kur ta merga dingo,-išgirdau kaip kalbėjosi tie vaikinai.

- Ką aš žinau. Išėjo vonios kambario ir prapuolė.. Juk negalėjo,pabėgti-ginčyjosi Marius.

-Bet tada kur ji dingo?-pradėjo kaltint Marių.

-Paleisk,gaidį,-išgirdau.

Kažką reikia daryt,aš nenoriu, kad Mariui pakenktų.

-Paleisk jį,-išbėgusi pasakiau.

-Mariau,duok penkis. Pavyko,-nusijuokė vienas.

-Dariau,man visada pavyksta,-nusijuokė jis,- ai Ievut, gal žinai kur dingo raktai?

-Kokie raktai?-apsimečiau kvaila.

-Tie patys kuriuos tu paėmei,-visiškai įsitikinęs pasakė Marius.
-AŠ?


Truputį tarp mūsų visų buvo tyla, tačiau jis prabilo. Ir taip piktai, kad man net pasidarė baisu.
-Taip, TU. Ir nedrįsk manęs apgaudinėt,-piktai kalbėjo Marius.
-Lukai,tai yra Mariau. Susitarkim. Aš noriu į tualetą, jei tu man leisi nueiti, aš tau grąžinsiu raktus.
-Tu manęs kvailiu nelaikyk,nes baigsis prastai,-pasipiktino Marius.
-Nejuokauju. Aš noriu į tualetą!!
-Gerai jau. Bet pirma raktai.
-Ne,pirma aš einu į tualetą.
-Gerai jau. Tik greičiau.
Per tą laiką kai įėjau į tualetą susiradau savo rankinę, bet velniava. Joje nebuvo nieko, ji buvo pilnai iškraustyta. Nei telefono,nei nosinių,nei piniginės,nei makiažo,galų gale net saldainių nebėra. Kaip aš dabar iš čia pabėgsiu.. Vienintelė viltis- tai, kad tarp drabužių rasiu savo telefoną arba ką nors panašaus. O gal netyčia net ir kompiuterį? Taip! Kompiuteris. Kokia aš kvailė, juk jis yra nešiojamas ir paslėptas tarp visų drabužių,rankšliuoščių. Kuo greičiau jį įsijungiau ir prisijungiau prie FACEBOOK. Mama dabar prie kompiuterio, ir tik čia galiu su ja susisiekt. Bet tik dabar mano akys nukrypo į laikrodį. O D-I-E-V-E. 12 valanda nakties. Ir nuo mamos pilna žinučių- Ieva kur tu? Grįžk namo! ir t.t. Ir dabar ji man neatrašo. Kaip tyčia. Ir metas išjungti kompiuterį, nes į duris tranko tas debilas.
-Ko nori?
-Greičiau. Mes ir taip tavimi nepasitikim,-piktai atrėžė Darius.
- O man pochui.
-Greičiau pasakiau, nes dar kartą kartoju, baigsis blogai.
-Tuoj. Man bloga,-suvaidinau vemenčią.
-O dieve,-pasibjaurėjo Marius.
Jie vis dar laukė prie durų ir man šovė mintis kaip pabėgti. Tik reikia viską daryti labai atsargiai, kad jie net nesusiuostų. Tad mano planas toks- pirmiausia ramiai pasedėti virtuvėje, tuomet atsirakinti duris, bet nee,jos gi atrakintos ir sprukti.


-Štai raktai,-ramiai pasakiau.
-Pagaliau. Be to tu toookia lėta, kad baisu,-pasišaipė Lukas.
-Man ir taip gerai,-nuobodžiai atsakiau.
-Joo,nevykelė,-tik tiek ir pasakė tas maniakas.
Taigi viskas vyksta pagal mano planą. Visi susėdo žiūrėti filmo, o aš kaip kokia debilė likau sedėti virtuvėje ir laukiau tinkamos progos pabėgti iš šito kvailo kambario,buto.. Nežinau, norėjau būti bet kur, tačiau tik ne čia. Tik ne čia kur bet kada mane gali primušti,išprievartauti,galų gale nužudyti.

01.25
Jie dar žiūri televizorių, o aš vos ne snaudžiu. Manau metas veikti, nes jie taip pat žiūriu, bet jau kaip sakant sugedęs šviesoforas. Tad dabar susiradau bet kurio striukę,tyliai persidėjau batus į kažkokias moteriškas šlepetes, atsidariau duris ir aš jau esu link dar vienų durų, kurias atsidarius- aš laisvėje. Ir aš lauke, aš laisva. Ir štai jos atidarytos- ir aš pradėjau bėgti. Ir man už nugaros-tie patys ,bet dabar ginkluoti. Jie mane vejasi.


Tai tik gaudynių PRADŽIA.




* laukite tęsinio. :p* be to šiandien įkelsiu veikėjų nuotraukas. :)