2 įrašas

-Gal pavėžėti namo?-priėjęs tarė Lukas.

-Gal...

- O jei be gal?-vis kišasi Lukas.

-Gerai.

Tad įsėjau į jo mašiną kuri buvo iš ties elegantiška ir tikrai, man ji atrodė labai graži..Su tokia visai nieko buvo ir važiuoti. Tik vis dar nesuprantu, kodėl sutikau, kad jis mane parvežtų? Juk nei jo normaliai nepažįstu nei aplamai žinau kas jis per vienas.. Gal jis koks maniakas,pedofilas?! Ai. Nusišneku visiškai.

-Ieva?-nutraukęs mano apmąstymus ištarė šis.

-Taip?

-Kur tu gyveni?-paklausė tokio klausimo kurio reikėjo paklausti jau seniai.

-Tai mes jau netoli mano namų.. Tiesiog važiuok iki tos sankryžos ir pasuk į kairę.. Ten pamatysi, tiksliau aš tau parodysiu namą..

- Gerai.

Ir vėl tarp mūsų vyravo tyla.. Juk reikia ją nutraukti! Bet ką jam, gražuoliukui pasakyti.. Nesuprantu, negi jis man pradėjo patikti vien tik iš savo išvaizdos? Nee.. Tai neįmanoma,o gal?
Tad nieko nelaukdama sustabdžiau tylą, visai nepastebėjusi, kad jis jau mane parvežė namo.

-Čia?-pasidomėjo.

-Taip,ačiū.-padėkojau, - iki.

-Palauk,-paėmęs už rankos sulaikė jis mane.

“OMG“ pirma mintis galvoje. Apie ją jis tikriausiai norės pasikalbėti?!

-Kas yra?-lyg nieko nenujausdama paklausiau.

-Papasakok apie save.. Prašau..

-Hm,-nutylau, nes buvau sužavėta, kad jam tai įdomu,- Na aš Ieva tu jau tai žinai,-nusišypsojau ir padariau trumpą pauzę, bet tęsiau toliau,- man 15 metų.. Šiaip gyvenu su mama ir tėčiu, nors jie yra išsiskyrę, bet mūsų namas lyg “viešbutis“ tad gyvename visi kartu.. Esu vienturtė.. Nežinau tiesą sakant ką daugiau apie save papasakot.

-Na pradžiai užteks tiek,- įtartinai pasakė šis.

Nieko netariau, tik nusišypsojau.

-Tad,viskas? Galiu eiti?

-Žinoma, tavęs niekas nelaiko. Iki..

-Čiau.

Išlipau iš juodos,žvilgančios mašinos ir lyg ir puikiai jaučiausi, nes nenutuokiau, kas bus namuose, ką apie tai pasakys mama.. Juk ji per langą matė viską.

-Labas,mama,-pasisveikinau ir pradėjau skubėti į kambarį ruošti namų darbų.

-Ieva, kas tas vaikinas?-lyg ir piktokai tarė ši.

-Mama, nepagalvok nieko blogo.. Jis tik klasiokas.

-Kodėl tuomet jis tave parvežė?

-Jis pasisiūlė ir aš nemanau, kad būtų gražu atsisakyti,-bandžiau išsisukti.

-Klausyk,aš tau ne aiškiai pasakiau, kad su prasčiokais nebendrautum?

- MAMA, jis ne prasčiokas.

-DAR KAS NORS NEAIŠKU?-mama pradėjo kalbėti vis pikčiau ir pikčiau.

-Gerai,viskas aišku..-eilinį kartą privalėjau jai nusileisti.

Užlipau į kambarį paruošiau pamokas.. Lyg ir viskas.. TIK. VELNIAS, pamiršau jam parašyti..