6 įrašas

Šiandien atsikėliau kaip niekada anksti.. Jaučiuosi puikiai- susitaikiau su Luku, dabar mes iš vakarykščio bučinio spėju esame pora, bet aš jo šiandien to paklausiau. Geriausia tai, kad mamos nėra namuose, kad ji nežino to, kas vyksta ir, kad aš dvi savaites gyvensiu viena. Tai nerealiausia.

Taigi kaip ir kiekvieną rytą susišukavau savo žvilgančius plaukus, pailginau blakstienas, lūpas pasidažiau blizgiu, kuprinė ant pečių ir metas į mokyklą.

Po galais, amžinai viską turi kažkas sugriauti. Dabar jau 7.50 kaip aš spėsiu nueiti į mokyklą, kai trumpiausiai einu 30 minučių? Tai galvodama pamačiau Luko mašiną kuri laukė manęs kieme. Na tai jau praskaidrino blogai prasidėjusią dieną. Įlipau į jo juodą.blizgančią,naują mašiną.

-Labas rytas,Lukai,-miela šypsena nusišypsojau jam.

-Sveika,-ir vėl jis kalbėjo viliojančiu balsu.

-Lukai?-truputį neramiu balsu paklausiau,tiesa mes jau važiavom.

-Taip?

-Truputį nemalonu klausti,bet .. Mes pora ar kaip?-išsprūdo.

-Na kaip aš suprantu taip,-kelioms sekundėms atsisuko jis į mane.

-Aišku,-patenkinta nutilau.

-Nepadėkosi, kad atvažiavau tavęs pasiimti?-nusijuokė jis.

-Ach,taip. Ačiū,-nusijuokiau.

Aš su juo nuėjau į rūbinę pasikabinom striukes ir kartu nuėjome į dailės pamoką.

Mes sėdėjome kartu viename suole, tad per dailę susirašinėjom laiškeliais, bet.

Bet didelis bet. Pirmą kartą mums nepasisekė, mus pastebėjo mokytoja:

-Ieva!! Lukai!!-pradėjo cypti ši per pamoką.

-Taip?-vienu metu kartu pasakėm.

-Ką jūs darot per pamoką?-toliau pamokslavo.

-Klausom jūsų,-mandagiai pasakiau.

-Ach mat kaip? O kas per rašteliai! PO PAMOKŲ,-tai ji pabrėžė labiausiai.

Aš ir Lukas tylėjome,bet jis tą tylą nutraukė:

-Bėgsim?

-Mes? Kur?-tyliai sukikenau.

-Taip mes, po pamokų, kad nereikėtų su šita harpija kalbėt dėl to,kaip elgiamės per pamoką,-nusijuokė ir jis.

-Bet aš nebandžius,-truputį išraudau.

-Visada būna pirmas kartas. Tai bėgsim?-nusijuokė jis.

-Ok.

Likusią pamokos dalį praleidome sėdėdami tyliai ir stengėmės nekristi mokytojai į akis. Prasedėjom ir antrą ir trečia pamokas, susirašinėjom rašteliais, rašėm, kad mylim vienas kitą.. Jei tai būtų kiekvieną dieną, manau gyvenimas būtų toks nuostabus..Visą fizikos pamoką sąsiuvinio paraštėje piešiau širdeles, ir galvojau apie jį.. O tai ką mokytojas aiškino tiesą sakant mano dėmesio net nepritraukė. Pagaliau pertrauka.

-Ieva? Bėgam į parduotuvę?-pribėgęs Lukas paklausė.

-O tai ką ten pirksim?-nusišypsojau.

-Man reikia cigarečių.  

-Tu rūkai?-nusistebėjau.

-Šiek tiek, o kas?

-Nieko, aš irgi šiek tiek,-nusišypsojau,- mes panašūs.

-Joo,-nusijuokė,-tai bėgam,kol pertrauka?

-Gerai.

Tad mes truputį pasišnekučiavom ir nubėgom į parduotuvę. Surūkėm po cigaretę, kurios pirmas dūmas buvo pats kvapniausias.. Pasedėjom,pasikalbėjom ir aš iš jo gavau antrą bučinį.. Jis buvo žymiai geresnis nei vakar.

-Gal einam į pamoką?

-Galim,-atsakė šis.

Kaip tik laiku atėjom į klasę, visi į mus keistai žiūrėjo..? Kodėl? 

-Lukai, gal einu aš į suolą,-susigėdusi kalbėjau.

-Eik,aš viską sutvarkysiu.

Aš truputį Luko nesupratau. Jis nuėjo prieš klasę ir pradėjo kalbėt:

-Taigi taigi, mes čia susirinkome sugėdinti biologijos mokytoją prieš visą klasę. Kas su manimi?

-Aš!-tarė Lina.

-Ir aš!-sušuko Karolina.

-Ir mes,-tarė grupė klasiokų.

Lukas pasiėmė iš kuprinės adatą ir lipnią juostelę. Adatą jis su žirklėmis šiaip ne taip sukarpė į mažas dalelytes ir ant kėdės užklijavo su lipnia juosta. Aš pasakiau:

-Ahh,skaudės,-nusijuokiau.

Visa klasė pradėjo linksmai juoktis + tai paskutinė pamoka. Mokytoja įėjo į klasę, ir matė kaip visi kikena. 

-Viskas,gana. Aš į pastabų sąsiuvinį įrašysiu pastabą visai klasei.

Visa klasė tuo metu pradėjo dar labiau juoktis ir dabar jau visi vos ne griuvo iš kėdžių ir štai.. Mokytoja jau sėdasi ant kėdės ir..

-AUČ!

Visa klasė griuvo iš suolų, tik vienas atsiskyrėlis pradėjo burbėti:

-Kas čia juokinga jum. Mokytojai nelaimė, o jūs juokiatės.

-Tai dar tu mažiuk, nueik paguost ją,-pasakė Dovilė.

-Ir nueisiu,-atkirto Dovydas.

Visa klasė vien tik iš jo žodžių krito. Na kaip Lukas šiandien kai rūkėm sakė- su adatom senas bet geras triukas. Pamokos baigtos, mes su Luku bėgome.. Jis mane parvežė namo ir vietoj atsisveikinimo mes mūsų susitikimą pabaigėm lauke. Jis pradėjo mane vytis aš paslydau ir kritau tiesiai į pusnį . Jis norėjo mane išmaudyti sniege ir jam pavyko. Jis mane ten ilgai laikė prirėmęs, kol aš sušalau ir jis mane paleido.

-Gerai einu,-šlapia kaip viščiukas pasakiau.

-Iki,-nusiuntė jis man oro bučinį.

Ruošėsi sėsti į mašiną, bet aš jį pakviečiau ir jis aišku atėjo, aš jį apkabinau,pabučiavau ir eilinį kartą tyliai į ausį sukuždėjau:

-Dabar tau galas.

_________________________________

Laukite tęsinio.